Istuoreje

Istuoreje

  ,,Žemaitiu alkas”   dievybės                       

    Nr.schemoj.Dievybės pavadinimas lietuviškaiRunaDievybės pavadinimasAngliškai (English)
     1Perkūnas(Perūnas)Thunder
     2AušrinėMornig star the Venus
     3ŽemynaGodes of Earth Vitalty
    4AustėjaGodes of Bees
    5OndenisWater  God
    6SaulėSun
    7Mėnulis(Mainulis)Moon
    8PatrimpasGod of plants prig st gorge
    9PatulasUnder earth God
    10VelinasGod of Dead Soul.s
    11Leda  (Lada)Mother of Gods
    12Praomžis (Pradžiapatis)Gode 
 ŽEMAITIU ALKA1416-1998Ton Žemaitiu Alka atstatė Palonguos žemaitee,vo vėskou somėslėjė ŽKD Palonguos skyriaus seniūns Augostis  Narmonts.Če žėnuoma prisėdiejė er tumetėnė Palonguos miesta  savivaldybė,katruos Mers bova P.Žeimys, Švėntuosės seniūns R.Lėtvėns, Švėntuosės gėrėninks R.Kviklys ėr daug kėtū gerū žmuoniū, kartū vėsū če neišvardinsio. Pati pradė ožsėmezgė dar sovietinees laikaas, kumet profesuorios Vladas Žulkus papasakuojė apie sava Bėrotas kalna archeoluogėnius kasėniejėmus. Narmontou tumet ėr kėla mintis atstatyt tou unikalė Paguonėška observatuorėjė ont Bėrotas Kalna, bet deja…pasėpriešėna vietėnee katalėkaa. Bet reek padiekuos žuodi pasakytė ėr tumetėnems miesta vadams D.Puodžiui ėr F.Ožpelkiou ,katrėi skyrė finansavėma pruojektavėma darbams,nes be pruojekta tuo nebūtumem padarė. Projektą padarė tuometinis paminklų projektavimo-konservavimo instituto Klaipėdos skyrius. Projekto vadovas – S.Manomaitis. Pruojekts 10 metų goliejė nejodėnams. Tik 1997m somėslėjus atstatytė nokastą ėr paversta šiokšlynu kuopa bova somėslyta tėn pastatytė “Paguonėška observatuorėjė”. Geraa ,kad tou minti palaikė tumetėnė miesta Taryba so P.Žeimiu prišakie.1998m. rogsiejė mien. 22d. bova pastatytė 2 paskotėnee stolpaa-dievybės: ONDĖNISėr LEDA. Dar daug kuo trūkst, bet torem dėdėlė vėlti, kad dabartėnee miesta vaduova padies tuoliau tvarkytė ton terituorėjė, gal perims tuoki unikalu statini miests savo žinion. Jog išleid miests šimtus tūkstontiu fejerverkams,kai tuo tarpu pri “ŽA” nier ni vėina tualeta,nier informacėnė stenda ni apšvėitėma. Šiou metu ŽA yr lankomiausis objekts Šventuojuo… Gaunam daug klausėmu apie “ŽA” ėš Amerikas ,Prancūzėjės , filmava Vuokėtėjės televizėjė ,yr straipsnis JAV žornalė ,,YGGDRASIL“.Būkem sava garbinga krašta mylietuoje perėmkem poiki somanyma paruodytė pasauliou, kad mes Euruopas dalis.Žemaitiu alka yr itraukta i Palonguos miesta plietruos iki 2015m. strategėni plana, pagal katrou 2005-2010 m tor būtė parėngts investicinis pruojekts. Nieks nejod i prieki vo stenda nugriovė kažkas, informacėnes nuorodas sonaikena, kuopa bėng poilsiautuoje notryptė. Priš 20 metu šalėp bova lauka tualets; vo dabar tus gamtėškus rekalus lonkytuoje atleikt karklynūs ožtad paskotėniu laiko sožielė drebolynaa ,,een eš pruota“. Nier  tep bovė , kad niekam vėsaa nerūpieto mūsa pruotieviu palėkėms. “Vo gal ėr rūp, kad yr ,,ožminouts“…kas anou žėna.1415 metai       Vyriausiojo ŽYNIO- KRIVIŲ KRIVAIČIOKreipimasis į TAUTĄ:Atėjo jau žmonės, vadinami krikščionys, kurie, norėdami jums liuosybę išplėšti ir amžinai apvergti, visaip jus vilios. Mokys jus sekti išmintingus ir protingus įstatymus, bet anie patys jų niekuomet nepildys. Linkės jums mylėti savo artimą kaip patį save, vienok patys gers jūsų kruvinas ašaras ir kruviną prakaitą, nors vieną dievą garbins ir vienos vieros bus. Jūs, dieną ir naktį dirbdami, nepagailėsit turtų ir gėrybių tiems kraugeriams, kurių kalbos nesuprasit. Sakau, kapus tėvų savo išarsit, lieknus šventus iškirsit, versmes, balas išdžiovinsit- nė taip jų gobėjimo neatsodinsit. Bet dar, kad tas nelaimes jums darys, lieps kentėti, džiugindami antru gyvenimu ir tardami, jog už juos pačius bus tenai laimingesniais, vienok patys ant to antro gyvenimo neatbos. Jūsų vargai, ašaros širdies jų nesugraudins. Šimtus, tūkstančius metų jiems vergausit, o nė kokios nuo jų paguodos nesulauksit. Paniekins anie jūsų bočių probočių išmintingą tikėjimą, įstatymus ir apsiėjimus, nebeleis rašyti, skaityti jūsų kalba, ant galo, išplėšę jums tą paskutinę privilegiją, paskaitys jus pačius tarp savo gyvulių, dovanos, mainys, pardavos viens kitam it bestijas ir, tartum ant didesnės pajuokos, vadins dar jus savo broliais krikščioniškais. Klausykit manęs, giminės, čia susirinkusios, tai yra žabenklai, kuriuos nori anie jūsų liuosybę nuspęsti. Jei manęs netikit, veizėkit į latvius, kurie jau ašarose vargų savo paskendę. Netikėkit, sakau, jų žodžiais, sekit geriau įstatymus bočių probočių, kuriuos pildydami nieko netrūkot, visi liuosi, laimingai, visko pertekę gyvenot, dirbot sau, kuomet galėjot, ilsėjot, kuomet norėjot. Jei dar laimingais toliau norit būti, ginkit drąsiai namus savo. Atėjo diena, kurioj reikia lietuviui, žemaičiui ar liuosam mirti ar amžinam krikščionių vergu tapti. Kaap švėntėnuom Dorbės mūšė 730metu sokaktovės 1990 metaas PaminklasDurbei1990.jpg 1990 metu pavasari sosėtekuom Palonguos ėr Klaipiedas žemaitee pas tautuodailininka Alberta Žolku (anuo dėrbtovies Palonguo) ėr notariem,  kad reek Dorbės 730m. mūšė data pamėnavuotė. Sotariem, kad A Žulkus padarys oužoulėnė paminklinė lėnta. Vo Augostis Narmonts užmeks ryši so Latvėjės posė-Lėipuojė ėr Dorbė. Bova sorašyts tuoks rašts ėr išsiūsts organizatuorems.