Gerbiamieji,

     nuo 2001 m. rugsėjo 26-sios švenčiama Europos kalbų diena. Europa turi 23 oficialiąsias kalbas ir virš 60  regioninių.

     Šios šventės metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos kalboms, regionų ir tautinių mažumų kalboms.

     Kasmet Europoje kalbų dieną vyksta šimtai renginių: iškilmingų minėjimų, kalbų kursų, konkursų, radijo ir televizijos laidų, konferencijų.

     Šios dienos paskirtis trejopa: šviesti visuomenę Europos daugiakalbystės klausimais, puoselėti kultūrų ir kalbų įvairovę ir skatinti visus mokytis kalbų mokyklose, universitetuose ir vėliau, juos baigus.

     Yra priimta BENDRA EUROPOS TARYBOS IR EUROPOS KOMISIJOS DEKLARACIJA dešimtųjų Europos kalbų dienos metinių proga 2011 m. rugsėjo 26 d. Šiame dokumente pasisakoma už Europos kalbinį paveldo išsaugojimą ir viešinimą.

     Tačiau svarbiausias dokumentas, įtvirtinantis regioninių kalbų apsaugą yra EUROPOS REGIONINIŲ, ARBA MAŽUMŲ, KALBŲ CHARTIJA, o taip pat TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA.

     Chartijoje įtvirtinti šie principai ir tikslai yra šie:

-  regioninių, arba mažumų, kalbų, kaip kultūrinių vertybių išraiškos, pripažinimas;

- pagarba geografinėms zonoms siekiant garantuoti, kad esantys arba kuriami nauji administraciniai -dariniai netrukdytų skatinti konkrečių regioninių, arba mažumų, kalbų vartojimą;

-  būtinumas ryžtingais veiksmais remti regionines, arba mažumų, kalbas, siekiant jas apsaugoti;

- viešajame ir asmeniniame gyvenime regioninių, arba mažumų, kalbų šnekamosios kalbos ir rašto - vartojimo palengvinimas ir/ar skatinimas;

- reikiamų priemonių suteikimas regioninėms, arba mažumų, kalboms mokytis ir studijuoti įvairiais lygiais;

-  svarbių transnacionalinių apsikeitimų rėmimas;

-  draudimas bet kokia forma nepagrįstai išskirti, varžyti regioninių, arba mažumų, kalbų vartojimą ar jam teikti privilegijas, kelti grėsmę tų kalbų palaikymui ar vystymui;

-  valstybių parama abipusiam visų šalyje esančių lingvistinių grupių supratimui palaikyti.

Chartijoje ir Konvencijoje įtvirtinta ir daugybė kitų principų ir teisių.

     Prisiminkime: žemaičių kalba tarptautiniame ISO registre 2010-06-30 įregistruota kaip savarankiška gyva kalba: ISO 639-3.

    

     Su giliu apmaudu turime konstatuoti, kad valstybė daro viską, kad ne tik nebūtų puoselėjama valstybės antroji – ŽEMAIČIŲ – kalba, bet oficialios institucijos (visų pirma Valstybinė lietuvių kalbos komisija), išlaikomos iš mūsų mokamų mokesčių, stengiasi sunaikinti mūsų kalbos likučius, išstumti ją iš mūsų aplinkos. Žemaičių kalbos įregistravimas ISO buvo apgaubtas informacine blokada. Puikiai žinome, kad valstybė uždraudė mums deklaruoti žemaičių tautybę. Lietuva su mumis dėl to  bylinėjasi nuo 2002 metų, kai buvo teismui apskųsti 2001-jų metų visuotinio gyventojų surašymo duomenys. Nuo 2011 metų „tautybės byla“ perduota EŽTT Strasbūre.                      

Gerbiamieji,

 

     nuo 2001 m. rugsėjo 26-sios švenčiama Europos kalbų diena. Europa turi 23 oficialiąsias kalbas ir virš 60  regioninių.

     Šios šventės metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos kalboms, regionų ir tautinių mažumų kalboms.

     Kasmet Europoje kalbų dieną vyksta šimtai renginių: iškilmingų minėjimų, kalbų kursų, konkursų, radijo ir televizijos laidų, konferencijų.

     Šios dienos paskirtis trejopa: šviesti visuomenę Europos daugiakalbystės klausimais, puoselėti kultūrų ir kalbų įvairovę ir skatinti visus mokytis kalbų mokyklose, universitetuose ir vėliau, juos baigus.

     Yra priimta BENDRA EUROPOS TARYBOS IR EUROPOS KOMISIJOS DEKLARACIJA dešimtųjų Europos kalbų dienos metinių proga 2011 m. rugsėjo 26 d. Šiame dokumente pasisakoma už Europos kalbinį paveldo išsaugojimą ir viešinimą.

     Tačiau svarbiausias dokumentas, įtvirtinantis regioninių kalbų apsaugą yra EUROPOS REGIONINIŲ, ARBA MAŽUMŲ, KALBŲ CHARTIJA, o taip pat TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA.

     Chartijoje įtvirtinti šie principai ir tikslai yra šie:

-  regioninių, arba mažumų, kalbų, kaip kultūrinių vertybių išraiškos, pripažinimas;

- pagarba geografinėms zonoms siekiant garantuoti, kad esantys arba kuriami nauji administraciniai -dariniai netrukdytų skatinti konkrečių regioninių, arba mažumų, kalbų vartojimą;

-  būtinumas ryžtingais veiksmais remti regionines, arba mažumų, kalbas, siekiant jas apsaugoti;

- viešajame ir asmeniniame gyvenime regioninių, arba mažumų, kalbų šnekamosios kalbos ir rašto - vartojimo palengvinimas ir/ar skatinimas;

- reikiamų priemonių suteikimas regioninėms, arba mažumų, kalboms mokytis ir studijuoti įvairiais lygiais;

-  svarbių transnacionalinių apsikeitimų rėmimas;

-  draudimas bet kokia forma nepagrįstai išskirti, varžyti regioninių, arba mažumų, kalbų vartojimą ar jam teikti privilegijas, kelti grėsmę tų kalbų palaikymui ar vystymui;

-  valstybių parama abipusiam visų šalyje esančių lingvistinių grupių supratimui palaikyti.

Chartijoje ir Konvencijoje įtvirtinta ir daugybė kitų principų ir teisių.

    

     Prisiminkime: žemaičių kalba tarptautiniame ISO registre 2010-06-30 įregistruota kaip savarankiška gyva kalba: ISO 639-3.

    

     Su giliu apmaudu turime konstatuoti, kad valstybė daro viską, kad ne tik nebūtų puoselėjama valstybės antroji – ŽEMAIČIŲ – kalba, bet oficialios institucijos (visų pirma Valstybinė lietuvių kalbos komisija), išlaikomos iš mūsų mokamų mokesčių, stengiasi sunaikinti mūsų kalbos likučius, išstumti ją iš mūsų aplinkos. Žemaičių kalbos įregistravimas ISO buvo apgaubtas informacine blokada. Puikiai žinome, kad valstybė uždraudė mums deklaruoti žemaičių tautybę. Lietuva su mumis dėl to  bylinėjasi nuo 2002 metų, kai buvo teismui apskųsti 2001-jų metų visuotinio gyventojų surašymo duomenys. Nuo 2011 metų „tautybės byla“ perduota EŽTT Strasbūre.

     Ne tik Europos kalbų dienos išvakarėse turime pamąstyti ką galime pasakyti partijos bičiuliams, Žemaitijai ir Lietuvai dėl oficialia valstybės politika tapusio ir vykdomo didžialietuviško nacionalizmo, šovinizmo, kultūrinio genocido.

     Partija kelis metus tylėjo, nepasisakydavo dėl Žemaičiams ir visai Lietuvai svarbiausių aktualijų. Galų gale privalome nutraukti savo „tylos politiką“ ir viešai išdėstykime savo poziciją gyvybiniais Tautai ir valstybei klausimais. Tauta (ir rinkėjai) senai laukia Partijos balso. Mes esame POLITINĖ  PARTIJA ir privalome prabilti.

     Šiandien, Europos kalbų dienos proga, turime viešai pasakyti: Žemaičių Kalba gyva ir oficialiai pripažinta.

      

 Europos kalbų dienos proga, turime viešai pasakyti: Žemaičių Kalba gyva ir oficialiai pripažinta.

     Bet  NE  LIETUVOJE.

    

 

Kalbiek Žemaitiškā!

BŪK ŽEMAITIS IR SKIRK:

2% Pajamų mokesčio

Draugijos veiklai paremti

Kodas: 300539100

Iš kart dėkojam! 

Renginių Kalendorius

Turite Klausimų?

Skaitliukas

Svetainėje lankosi 71 svečias ir nėra prisijungusių narių